vėtralaužis

vė́tralaužis, -ė smob. (1), vėtrãlaužis (1) 1. žr. vėtralauža 2: Tai jau ne kirstiniai, o vėtralaužiai ar išvartos rš. Ėjo nesirinkdamas kelio, žengdamas per vėtralaužes rš. 2. Rm, Kp, Ut, Ml žr. vėtralauža 3: Kas gi iš tavę, vė́tralauži! Lkm. Dabar šito mergiotė vėtrãlaužė pasdarė – šitoks jos nedorumas! Klt. Tas vė́tralaužis eina ežiom Rgv. Kaip tu išmokysi tokį vė́tralaužį! Vb. Toks vėtralaužis, laksto galvą išrietęs Trs. ^ Eina kaip vė́tralaužis Sdk.